Sara visada didžiavosi savo dukra Emilija. Mergaitė nuo gimimo negalėjo kalbėti, bet tai netrukdė jai išreikšti savęs per piešinius. Nuo pat vaikystės jos albumai buvo pilni spalvų: juokingi šuniukai, pasakų pilys, mokyklos istorijos ir stebuklingi peizažai. Sarai dukros piešiniai buvo langas į jos sielą.
Bet keturiolikos metų kažkas pasikeitė.
Vietoj ryškių paveikslėlių Emilė pradėjo kurti komiksus. Iš pradžių tai buvo smagu: superherojai, mokyklos nuotykiai, istorijos apie draugus. Bet palaipsniui komiksai tapo vis niūresni. Pasirodė tamsios gatvės, nakties scenos, siluetai languose.
Vieną kartą Sara pastebėjo keistą detalę – visuose siužetuose pasirodydavo tas pats žmogus. Aukštas vyras ilgu paltu. Jo veidas buvo nupieštas taip, kad motina sustingo: tai buvo jų kaimynas, ponas Richardsonas.
Komikso puslapiuose jis slankiojo po kiemą, rankose laikydamas peilį, kažką slėpė sode. Vienoje iš istorijų jis tempė sunkią maišą, iš kurios lašėjo juoda skystis. Kitoje – kasė žemę po mėnesiu.
Sara bandė save įtikinti, kad tai sutapimas. Bet piešiniai kartojosi. Vėl ir vėl. Kiekviename naujame „komikso“ numeryje kaimynas įvykdydavo „tobulą nusikaltimą“.
Baisiausia buvo tai, kad kai kuriose puslapiuose Emilė nurodydavo datas. Jos buvo naujos, tarsi iš ateities. Paskutiniame piešinyje Sara pamatė kryžių žemėje ir šalia jo tvarkingai išdėstytus skaičius – data sutapo su rytdiena.
Sara drebėjo, kai vartė šiuos puslapius. Ji bandė pasikalbėti su dukra gestais, bet Emilė tik atkakliai kratė galvą ir, rodydama į piešinius, žiūrėjo motinai tiesiai į akis. Jos žvilgsnis buvo tvirtas, tarsi sakydamas: „Tu turi manimi tikėti“.
Po kelių dienų rajone dingo moteris. Kaimynė ponia Braun išėjo vakare apsipirkti ir negrįžo. Policija pradėjo tyrimą, bet įrodymų nebuvo.
Sara apsisprendė. Ji surinko Emilijos piešinius ir nunešė juos į policijos nuovadą. Policininkai pažvelgė vieni į kitus, kažkas nusišypsojo: „Vaikiškos fantazijos“. Bet vienas jaunas pareigūnas pasiūlė patikrinti pono Richardsono kiemą – „dėl viso pikto“.
Būtent ten, po šviežiu žemės sluoksniu, jie rado rankinę. Joje buvo dingusios moters asmeniniai daiktai.
Ponas Richardsonas buvo suimtas. Rajonas buvo šokiruotas. Visi klausė: kaip nebyli mergaitė galėjo žinoti tai, ko nežinojo policija?
Sara apkabino dukrą, didžiuodamasi jos drąsa, bet viduje ją kankino naujas nerimas. Nes tą patį vakarą Emilė išsitraukė naują albumą ir pradėjo piešti naują istoriją.
Paskutiniame puslapyje motina pamatė savo namą. Ir juodą šešėlį prie durų.
