Šypsantis ir bendraujantis berniukas Ulrichas gimė Afrikoje su sunkia, reta liga – keturgalvio raumens kontraktūra. Dėl šios priežasties jo kojos linkdavo atgal, o keliai negalėdavo ištiesti.
Iki 12 metų jis vaikščiojo pasiremdamas lazdomis, tiesiogine prasme visą kūno svorį laikydamas ant rankų. Jo kojų raumenys vystėsi per lėtai, kaulai buvo patraukti į priekį, ir jis vaikščiojo susilenkęs. Tai sukėlė nuolatinį skausmą, o aplinkiniai jį laikė beviltiškai neįgaliu.
Daugelis žmonių jo ligą painiojo su poliomielitu – dažna vakcinacijos trūkumo skurdžiuose regionuose pasekme. Tačiau vietoje dirbantys gydytojai atsisakė operuoti: byla buvo pripažinta pernelyg sudėtinga. Jo tėvai negalėjo sau leisti gydymo didelėse ligoninėse, ir Ulrichas toliau kentėjo, žinodamas, kad laukia tik blogėjanti būklė.
Lūžio taškas jo gyvenime įvyko, kai labdaros organizacija „Africa Mercy“ paėmė berniuką globoti. Jis buvo išsiųstas apžiūrai, po kurios chirurgai nusprendė operuoti. Pirmiausia jie ištiesino dešinę koją, o paskui kairę – abi operacijos buvo sėkmingos.
Laukė ilgos reabilitacijos savaitės, bet Ulricho džiaugsmas buvo beribis. Pirmą kartą gyvenime jis galėjo tiesiog stovėti tiesiai. Ir pirmas dalykas, kurį jis padarė su savo naujomis kojomis, buvo priėjęs prie mamos ir apkabinęs ją.
Anksčiau negalėjęs eiti į mokyklą, jis dabar išsikėlė naują tikslą: pagaliau pradėti mokytis.
