Helen Hunt kažkada buvo „tikro“ Holivudo grožio simbolis – šilta, tikra, be žvaigždės statuso. Ji buvo dievinama už nuoširdumą, už žvilgsnį, kuriame buvo daugiau emocijų nei bet kokie specialieji efektai. Tačiau viskas pasikeitė 2000-ųjų viduryje: aktorė staiga dingo nuo scenos, pavargusi nuo industrijos tempo, pradėjo filmuotis rečiau ir beveik išnyko iš kasdienio gyvenimo – motinystė, santykių problemos ir tėvo mirtis tiesiogine prasme uždarė ją Holivude.
O tada ji grįžo – ir pasaulis aiktelėjo. 2018 ir 2019 metais Hunt pasirodė viešumoje su veidu, kurio gerbėjai tiesiog neatpažino. Gyvybingumas dingo, jos veido išraiškos atrodė sustingusios, šypsena – svetima. Internetas sprogo nuo teorijų: nevykęs botoksas, užpildai, veido patempimas… ar visi trys? Milijonams gerbėjų tai buvo šokas: tarsi Helen, kuria jie pasitikėjo ir mylėjo dešimtmečius, būtų išnykusi.
Tačiau už išorinių pokyčių slypėjo paprasta tiesa: Hunt bandė išlikti paviršiuje, išsaugoti save ir rasti savo pagrindą. Ji filmavosi nepriklausomuose projektuose, vaidino nepriklausomuose filmuose, gavo nominacijas ir viską darė tyliai, be spaudos turų ažiotažo. Ir ji nebandė apsimesti kažkuo kitu – ji tiesiog gyveno savo gyvenimą, net jei jis ne visada buvo lengvas.
O 2022 metais jos istorija pasuko šviesia linkme: Hunt rado meilę. Atnaujintas romanas su aktoriumi Jeffrey Nordlingu tapo tylia laime, kurios jai trūko. Šiandien jie kartu lanko rungtynes, vaikštinėja po miestą ir gyvena normalų gyvenimą – jokių pozų, jokio spindesio. Ir nors jos veidas galbūt pasikeitė, žmogus po juo išlieka tas pats. Tiesiog kita scena. Sąžiningesnė. Brandesnė. Ir galbūt pati laimingiausia.
