Frida Pushnik gimė 1923 m. Pensilvanijoje su sunkia įgimta anomalija: ji neturėjo nei rankų, nei kojų. Gydytojai netikėjo, kad ji išgyvens, bet Frida ne tik atkakliai siekė savo tikslo – ji išmoko pati valgyti, rašyti, siuvinėti ir atlikti daugelį kasdienių užduočių, laikydama daiktus tarp smakro, peties ir žandikaulio. Net mokykloje jos rašysena buvo pripažinta viena geriausių.
1933 m. likimas suvedė ją su Robertu L. Ripley, garsaus šou „Tikėkite ar ne?“ kūrėju. Jis pakvietė dešimtmetę Fridą pasirodyti Čikagos pasaulinėje parodoje. Publika buvo nustebinta jos vikrumo ir charakterio tvirtumo, ir per trumpą laiką mergina tapo tikra sensacija. Gastrolės, cirko pasirodymai ir pasirodymai sekė vienas po kito.
Jauna moteris Frida pasirašė sutartį su didžiausiu Amerikos cirku „Barnum & Bailey“ ir dirbo varginančiu grafiku – kartais po 16 valandų per dieną. Jos pasirodymus matydavo milijonai žiūrovų. 1944 m. ji stebuklingai išgyveno cirko gaisrą, iš kurio buvo išnešta kartu su kėde, ant kurios vaidino. Nepaisant išbandymų, ji tęsė darbą.
Po Antrojo pasaulinio karo visuomenės požiūris į „keistuolių pasirodymus“ pasikeitė, o 1955 m. buvo priimtas įstatymas, faktiškai uždraudęs tokius pasirodymus. Fridos karjera staiga nutrūko. Ji prarado pagrindinį pajamų šaltinį ir buvo priversta pasitraukti iš viešojo gyvenimo.
Likusius savo gyvenimo metus ji praleido Kosta Mesoje, Kalifornijoje. Ji gyveno labai kukliai, pardavinėjo savo piešinius ir siuvinius, kuriuos vis dar darė tuo pačiu būdu – be rankų ir kojų. Jos asmeninis gyvenimas buvo nesėkmingas: Frida niekada neištekėjo ir nesusilaukė vaikų. Ji sąmoningai vengė dėmesio ir gyveno uždarą gyvenimą.
2000 m. gruodžio 24 d. Frida Pushnik tyliai ir nepastebėta mirė, būdama 77 metų. Seniai pamiršta tų, kurie kadaise jai plojo arenose, jos istorija dabar laikoma galingu žmogaus atsparumo įrodymu. Ji įrodė, kad dvasia gali peržengti fizinius apribojimus, bet taip pat priminė mums, kaip lengvai visuomenė nusigręžia nuo tų, kurie nustoja linksmintis.
