Aloisia Wagner, geriau žinoma sceniniu vardu Rosa-Violetta, gimė 1907 m. Bremene su retu tetra-amelijos sindromu – ji visiškai neturėjo rankų ir kojų. Nepaisant sunkios diagnozės, mergina užaugo nepaprastai linksma ir savarankiška: tėvai nuo vaikystės mokė ją daryti viską, kas įmanoma, savarankiškai.
Paauglystėje Aloisia pradėjo vaidinti cirkuose. Ji stebino publiką savo miklumu atliekant kasdienes užduotis: šokinėjant, užsidegant cigaretes, piešiant, siuvant, prausiantis ir demonstruojant neįtikėtiną lankstumą.
Natūralus grožis, sąmojis ir galingas vokalas pavertė Rosą-Violetą tikra žvaigžde. Jos brolis tapo jos vadybininku, o vėliau ji kartu su juo emigravo į Jungtines Valstijas.
Tačiau lemtingas momentas jos gyvenime atėjo, kai ji sutiko vyrą, kuris joje matė ne sceninį „spektaklį“, o drąsią, gražią ir neįtikėtinai moterišką moterį. Jis įsimylėjo Rosą-Violetą, nepaisant jos keistenybių.
Jų santuoka buvo įrodymas, kad tikra meilė nežino fizinių apribojimų. Vienintelis priminimas apie jos diagnozę buvo vestuvinis žiedas: negalėdama jo užsimauti ant piršto, ji nešiojo jį ant kaklo kaip ypatingą jų sąjungos simbolį.
Po vestuvių Aloisia pasitraukė iš scenos ir dingo iš viešojo gyvenimo. Manoma, kad ji grįžo į gimtąjį Bremeną ir mirė 1973 m., tačiau tikslios informacijos apie tai nėra, taip pat nenurodyta ir jos palaidojimo vieta. Nepaisant to, Rosos-Violetos atminimas gyvuoja dėl jos nepaprasto gyvenimo ir jaudinančios meilės istorijos, įveikusios visas kliūtis.
