Kartais vienas mažas prietaisas gali mus nukelti į vaikystę galingiau nei bet kokia nuotrauka. Man toks simbolis buvo senas metalinis generatorius, kadaise montuojamas ant dviračių priekiniams žibintams maitinti. Vėl jį pamatęs, iškart prisiminiau, kaip kiekvienas berniukas kadaise svajojo turėti tokį daiktą ant savo „geležinio žirgo“.
Mūsų kaimynystėje gyveno vaikinas, kuris pirmasis įrengė šį generatorių. Mes apspliaupdavome aplink jo dviratį, sulaikę kvėpavimą, laukdami, kol jis pravažiuos – ir priekiniai žibintai ryškiai mirksėdavo tamsoje. Jokių baterijų, jokių laidų, tik minti pedalus – ir magija atgyja. Stebėjome tai su pavydu ir pagarba, tarsi tai būtų tikras technologinis stebuklas.
Prisimenu, kaip ilgai svajojau nusipirkti vieną iš šių generatorių, kad galėčiau važiuoti vakaro gatvėmis su įjungtais priekiniais žibintais ir jaustis beveik kaip suaugęs, beveik kaip motociklininkas. Priekinių žibintų šviesa atrodė kaip tikras leidimas į nuotykių pasaulį.
Šiandien tokie generatoriai beveik išnyko, juos pakeitė ryškios LED lemputės ir baterijos. Tačiau man šis mažas mechanizmas lieka praeities dalimi: laisvės kvapas, ratų garsas ant asfalto, naktiniai pasivažinėjimai ir vaikiškas pasididžiavimas savo „kosminiu“ dviračiu.
Ar prisimenate šiuos legendinius dinamo generatorius?
