Lucas niekada nelaikė savęs drąsiu. Jis buvo įprastas šešiolikmetis vaikinas, mėgstantis vaizdo žaidimus, muziką ir pokalbius su draugais. Tą penktadienį jis liko namuose vienas: tėvai išvyko savaitgaliui į
Vakaras prasidėjo visiškai įprastai. Ana stovėjo virtuvėje ir maišė sriubą, svetainėje ant kilimo žaidė jos aštuonmetis sūnus Lukas, o katinas Oskaras neskubėdamas išėjo į kiemą pro pravirą langą.
Jis gyveno mūsų name daugiau nei dvidešimt metų. Mažas, liesas, visada susikūprinęs ir visada dėvėjo tą pačią nudėvėtą kepurę. Beveik niekas jo gerai nepažinojo – jis mokėjo pasisveikinti,
Kartais atrodo, kad gyveni tikroje pasakoje: mylintis vyras, paklusnūs vaikai, jaukus namas, kuriame kvepia kepiniais ir vakarais skamba juokas. Būtent taip viskas atrodė Sofijos gyvenime. Kaimynai pavydėjo jos
Sofija ir Lukas susipažino studentų balyje Vienoje. Tuomet ji studijavo architektūrą, o jis – teisę. Jų santykiai sparčiai vystėsi: kelionės, naktiniai pokalbiai, pažadai, kad kartu jie viską įveiks.
Mažame kaimelyje Bavarijoje gyvenimas tekėjo ramiai ir nuosaikiai. Kiekvieną rytą valstiečiai eidavo į laukus, vaikai žaisdavo prie upės, o aikštėje buvo galima išgirsti arklių žvengimą. Tomas, jaunas ūkininkas,
Kai Elizabeta ištekėjo už Tomo, jos gyvenimas atrodė kaip pasaka. Jie susipažino atsitiktinai knygyne: jis padavė jai nuo lentynos romaną, kurio ji negalėjo pasiekti, ir taip prasidėjo jų
Jų šeimoje viskas atrodė ramu ir patikima. Lena ir Sergejus gyveno kartu jau dešimt metų, augino du vaikus. Jis dirbo vairuotoju, retai užsibūdavo darbe, nesusitikdavo su draugais. Kaimynai
Anna ir Tomas visada svajojo apie savo butą miesto centre. Kai jie rado variantą sename, bet tvirtame name su aukštomis lubomis ir storomis sienomis, tai atrodė tikra sėkmė.
Elena visada laikė save „praktiška“ moterimi. Darbo kolegos ją vadino „geležine ledi“: griežta, susikaupusi, visada laiku pateikianti ataskaitas ir niekada neleidžianti emocijoms paimti viršaus. Namuose viskas taip pat