Giminaičiai namą pasidalijo neskubėdami, bet akivaizdžiai apskaičiavę. Kam atiteko žemė, kam namas, kam būsimas pelnas. Kai atėjo laikas anūkei, notaras ramiai pareiškė, kad senas spyruoklinis čiužinys iš palėpės atiteks Linai.
Biure įsivyravo nejauki tyla. Dėdė nusišypsojo, teta nusisuko. Kažkas pasiūlė nedelsiant išmesti čiužinį ir nupirkti Linai ką nors naudingo. Bet Lina atsisakė. Ji paėmė čiužinį ir parnešė jį namo.
Jos dirbtuvės buvo mažos ir visada kvepėjo tuo pačiu: senu medžiu, vašku, dulkėmis ir šalta kava. Jose stovėjo kėdės ir komodos, kurias ji taisydavo pagal užsakymą. Pinigų trūko, kaip ir darbo. Čiužinys užėmė beveik visas grindis ir iškart trukdė, bet Lina manė, kad bent jau paminkštinimą galėtų panaudoti baldų restauravimui.
Čiužinys buvo sunkus, purvinas ir nudėvėtas. Audinys per daugelį metų išsitempė, o viskas viduje buvo suspausta. Lina atsargiai, sluoksnis po sluoksnio, perpjovė siūles, stengdamasi neįkvėpti dulkių. Galiausiai peilis atsitrenkė į kažką kieto. Tai nebuvo nei spyruoklė, nei medžio gabalas.
Ji nustūmė paminkštinimą ir sustingo. Čiužinio krūvoje gulėjo kažkas keisto, kruopščiai suvynioto ir akivaizdžiai padėto ten tyčia. Lina pajuto, kaip daužosi širdis – ji iš karto suprato, kad šis atradimas nebuvo atsitiktinis.
Jai nuo to, ką ji ten rado, plaukai šiaušiasi. 😲😱
Ji atsargiai nustūmė paminkštinimą ir aptiko kelis tvirtus paketus. Jie buvo tvarkingai sulankstyti ir supakuoti į vienodus mėlynus vokus, švarūs ir tvirti, tarsi būtų kruopščiai paruošti.
Vokeliai buvo tolygiai paskirstyti tarp paminkštinimo sluoksnių, todėl čiužinys iš išorės atrodė normalus ir nekėlė jokių įtarimų.
Lina lėtai atsisėdo ant žemės ir apsidairė, tarsi sunkiai patikėtų, kad tai iš tikrųjų vyksta.
Kol giminaičiai ginčijosi dėl namo, turto kainos ir pelno iš pardavimo, vertingiausias daiktas visą laiką gulėjo palėpėje, paslėptas sename čiužinyje, kurio niekas net nenorėjo liesti.
Dabar tapo aišku, kodėl močiutė iki paskutinės akimirkos saugojo čiužinį ir neleido niekam jo išmesti. Ir kodėl palikimas atiteko Linai. Iš išorės – bevertė krūva, o viduje – paslėptas lobis juodai dienai.
