Senutė jau keletą metų beveik kasdien lankydavosi šiame turguje. Mirus jos vyrui ir vaikams persikėlus į kitus miestus, ji neturėjo kito būdo pragyventi.
Ji pardavinėjo daržoves iš savo sodo. Viską dėžėje ji užaugino pati. Ji pasėjo sėklas, laistė jas, prižiūrėjo ir paskutinius pinigus išleido sėkloms bei trąšoms. Jai jau buvo per septyniasdešimt, skaudėjo nugarą, drebėjo rankos, bet nepaisant to, ji kiekvieną rytą anksti eidavo į turgų.
Vietiniai ją pažinojo jau seniai. Vieni tiesiog pasisveikindavo, kiti sąmoningai pirkdavo iš jos, net jei ir kiek brangiau. Ne iš gailesčio, o iš pagarbos jos darbui.
Tą dieną turguje pasirodė vyras brangiu kostiumu. Švarūs batai, brangus laikrodis, užtikrintas žingsnis. Jis iškart išsiskyrė iš paprastų žmonių. Jis priėjo prie senutės, apžiūrėjo daržoves ir su pašaipia šypsena paklausė kainos.
Kai moteris ramiai pasakė sumą, jo veidas staiga pasikeitė.
– Tiek pinigų už šiuos dvokius pomidorus? Rimtai?
– „Kodėl jie dvokia, mano berniuk? Jie švieži. Aš juos pati užsiauginau“, – švelniai atsakė ji.
– „Už tuos pinigus galiu nupirkti visą toną“, – suurzgė jis.
Šie žodžiai tarsi privertė kažką sprogti jo viduje.
– Kaip drįsti mane vadinti savo anūku? Juk negaliu būti tokio žmogaus kaip tu anūkas! Pažiūrėk į save! – sušuko jis, atkreipdamas aplink stovinčiųjų dėmesį. – Ar tikrai manai, kad kam nors reikia tavo apgailėtinų daržovių?
Jis vis labiau įniršo, spardė dėžę, ją apvertė ir smarkiai pastūmė senutę. Ji prarado pusiausvyrą ir nukrito nuo kėdės tiesiai ant grindų.
Vyras įnirtingai trypė daržovėmis, batais traiškydamas pomidorus ir agurkus, tarsi norėdamas sunaikinti ne tik vaisius, bet ir pačią moterį.
Senutė pradėjo verkti ir drebančiu balsu tarė:
– Tai mano paskutiniai pinigai… Kaip man dabar gyventi?
Aplinkiniai sustingo. Kai kurie nusisuko, niekas nedrįso įsikišti. Ir tą pačią akimirką įvyko kažkas netikėto. Tęsinys pirmame komentare.
– Ką tu darai? Ji tokio pat amžiaus kaip tavo mama. Ar tu visiškai neturi sąžinės?
Jis padėjo senutei atsistoti, atsargiai ją pasodino ir ramiai tarė:
– Močiute, neverk. Aš iš tavęs nupirksiu viską. Absoliučiai viską, iki paskutinio gabalėlio.
Aplinkiniai sulaikė kvėpavimą. Sena moteris pažvelgė į jį, vos galėdama patikėti savo akimis. Ji tiesiog sušnibždėjo:
– Dievas tave atsiuntė… Ačiū.
Vyras nedelsdamas iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai kostiumuotą vyrą nuvežė į nuovadą. Paaiškėjo, kad jis jau kelis kartus buvo patekęs į valdžios institucijų akiratį dėl skandalų ir buvo stebimas. Šį kartą jam grėsė reali laisvės atėmimo bausmė ir didelė bauda.
Ir žmonės padėjo senutei surinkti likusius pinigus. Jie atėjo pas ją, palaikė ją ir parodė, kad ji ne viena.
